„Lietuvių kalbos žodynas“ (LKŽ) – didžiausias XX a. lietuvių kalbotyros veikalas, kurio idėją prieš 100 metų pradėjo įgyvendinti žymusis lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga. Dvidešimt žodyno tomų (1941–2002) rengė kelios kalbininkų kartos.
Žodyne pateikiama dabartinė ir senoji lietuvių kalbos leksika. Žodžiai iliustruojami raštų nuo 1547 m. iki 2001 m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais. Žodyno tomuose yra apie 22 000 puslapių, apie 2 200 autorinių lankų teksto. Aprašyta apie 0,5 mln. antraštinių ir paantraštinių žodžių, jų variantų, frazeologizmų, pateikta apie 1 mln. iliustracinių pavyzdžių. Žodyno straipsnių ir postraipsnių apimtis įvairuoja nuo vienos eilutės iki keliasdešimties puslapių. Visame jo tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.) yra apie 11 mln. žodžių pavartojimo atvejų įvairiomis jų formomis. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka, kuri kaupiama nuo 1902 m.
Šis mokslinis žodynas reikšmingas ne tik lietuvių kalbotyrai, bet ir lyginamajam indoeuropiečių kalbų mokslui. Jame parodoma žodžio geografija, istorija, kilmė, gramatinės formos ir kategorijos, darybiniai ryšiai ir variantai, semantinė struktūra, kirčiavimas, vartosena ir stiliaus ypatybės. Tarmių ir senųjų raštų leksika pagal fonetinius dėsnius transponuojama į bendrinę kalbą; senųjų raštų duomenys rašomi dabartiniais rašmenimis. Žodyne gausu etnolingvistinės medžiagos: iliustraciniai pavyzdžiai rodo žmonių buitį, visuomeninius santykius, etines vertybes, čia daug etnografinių detalių.
„Lietuvių kalbos žodynas“ nuėjo ilgą raidos kelią. Kazimiero Būgos parengtas pirmas žodyno sąsiuvinis išėjo 1924 m., antras – 1925 m., jau po autoriaus mirties. Švietimo ministerija 1930 m. atnaujinti šį darbą įpareigojo profesorių Juozą Balčikonį. Jo vadovaujama redakcija pagal nusistatytus principus 1941 m. išleido pirmą didžiojo žodyno tomą, 1947 m. –antrą. Abu tomus redagavo Juozas Balčikonis. Žodynas neišvengė sovietinės cenzūros, todėl buvo keičiama žodyno rašymo instrukcija, pirmi du tomai paslėpti specfonde, trečias tomas perredaguotas ir išleistas tik 1956 m. Pagal naująją instrukciją, be kitų dalykų, buvo reikalaujama pateikti pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos. Nuo 1957 m. išleisto ketvirto tomo kiti žodyno tomai ėjo kas 3–5 metai.
„Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo darbui vadovavo šie vyriausieji redaktoriai: Juozas Balčikonis – t. I1–II1; Jonas Kruopas – t. I2–II2, VI–X; Kazys Ulvydas – t. III–V, XI–XVI; Vytautas Vitkauskas – t. XVII–XX.
2005 m. interneto svetainėje www.lkz.lt buvo paskelbtas pirmas „Lietuvių kalbos žodyno“ pataisytų dvidešimties tomų (t. I-XX, 1941–2002) elektroninis variantas (LKŽe), 2008 m. – atnaujinta versija. Jos pagrindu parengtas šis antras elektroninis leidimas (LKŽ2e).
Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų buvo rengiami septynis dešimtmečius: keitėsi žodyno sudarymo ir redagavimo principai, įvyko rašybos ir skyrybos reforma, todėl rengiant jo pirmą elektroninį leidimą atsisakyta minties išleisti šį žodyną kaip šaltinį, t. y. spausdintus tomus visiškai atitinkančią elektroninę versiją.
Pirmas elektroninis leidimas, palyginti su spausdintiniu originalu, skiriasi šiais pagrindiniais aspektais:
Pagrindinės žodyninių straipsnių struktūrinės dalys išskirtos spalvomis, žodžių reikšmės ir dauguma frazeologizmų pateikiami kaip atskiros pastraipos. Paieška atliekama pagal antraštinius ir paantraštinius žodžius arba jų pradžią, galima naudotis dviem pakaitos simboliais: * (žvaigždute) ir _ (brūkšniu eilutės apačioje).
Atnaujintoje LKŽe versijoje buvo ištaisytos pastebėtos klaidos. Išspręstos problemos, susijusios su kirčiuotų raidžių taisyklingu pateikimu įvairiose naršyklėse.
Antro elektroninio leidimo savybės:
Rengiant pirmą elektroninį leidimą dirbo šie žodyno redaktoriai: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Danutė Liutkevičienė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (1923–2003), Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Dovilė Svetikienė, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Taip pat žodyno tekstus adaptavo ir korektūrą skaitė: Aurelija Genelytė, Aldona Kaluinienė, Vidmantas Kuprevičius, Milda Norkaitienė, Gražina Smalinskienė, Jolita Urbanavičienė, Nijolė Vinikaitė ir kt. Žodyno elektroninį pavidalą kūrė Vytautas Zinkevičius ir Evaldas Ožeraitis.
Pirmo elektroninio leidimo tekstų mokslinio redagavimo, korektūrų skaitymo, t. I–XVII tekstų perkėlimo į skaitmeninę terpę, t. XIX–XX tekstų rinkimo kompiuteriu, t. XX maketavimo darbai atlikti Lietuvių kalbos institute. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui sutikus buvo panaudoti LKŽ t. XVIII–XIX kompiuteriniai maketai. LKŽ tekstų adaptavimo, rengimo elektroninei publikacijai ir programavimo darbai atlikti VšĮ „Multimedijos centras humanitarams“ (Matematikos ir informatikos institutas) ir VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“. LKŽ t. I–XVI tekstų perkėlimo į skaitmeninę terpę darbus 1999–2002 m. rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programos lėšų (paprogramė „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“). LKŽ pirmas elektroninis leidimas parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis (investicinis projektas 2003–2005 m.).
Antrą leidimą redagavo: Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Ritutė Petrokienė, Lijana Puzinienė, Vilija Ragaišienė, Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Mokslinis konsultantas – Vytautas Vitkauskas (1935–2012). Tekstus kompiuteriu tvarkė Dana Stakienė.
Žodyno antro leidimo elektroninį pavidalą kūrė Linas Valiukas, duomenis skaitmenino ir struktūrino Evaldas Ožeraitis ir Vytautas Zinkevičius. Piktogramos autorė – Ringailė Jurgelevičiūtė. Programos aprašą rengė Linas Valiukas, žodyno aprašą – Gertrūda Naktinienė. Sutrumpinimų sąrašus adaptavo Gertrūda Naktinienė ir Zita Šimėnaitė.
Žodyno rengėjai dėkoja Jonui Šukiui, Klementinai Vosylytei, Violetai Černiutei, kitiems kolegoms, interneto svetainės www.lkz.lt lankytojams, pateikusiems pastabų dėl žodyno teksto, kolegėms Danutei Liutkevičienei, Ritai Miliūnaitei, Daivai Vaišnienei – už pastabas, baigiamuoju darbo etapu padėjusias gerinti žodyno programą ir aprašus, terminologui Robertui Stunžinui – už patarimus dėl kompiuterijos terminų.